Sprendimai ir priežiūra
Veido, kūno ir galvos odos paraudimai bei pleiskanos gali būti siejami su dviem specifinėmis lėtinėmis ligomis, kurios veikia jautrią ir reaktyvią odą: seborėjiniu dermatitu ir psoriaze.
Raudonį ir pleiskanojimą mažinantis gelinis prausiklis.
Jautri oda linkusi į raudonį ir pleiskanojimą
Nuolatinio pleiskanojimo priežastis veikiantis šampūnas.
Pleiskanos ir pleiskanojanti galvos oda
Paraudusios, pleiskanojančios odos priežiūra
Jautri oda linkusi į raudonį ir pleiskanojimą
Raudonio valdymas. Atspalvį vienodinantis ir raminamasis poveikis.
Jautrios odos paraudimas, netolieruojanti oda
Drėkinamoji matinį efektą suteikianti apsaugos nuo saulės priemonė, pasižyminti gaivia fluidine tekstūra.
Jautri oda
Seborėjinis dermatitas yra uždegiminė liga, pirmiausia paveikianti veidą ir galvos odą.
Pažeistos veido sritys, pirmiausia, yra riebios vietos (daugiausiai turinčios riebalinių liaukų) abiejose nosies pusėse, šnervės, nasolabialinės raukšlės, sritis tarp antakių, patys antakiai ir išoriniai ausies kanalai. Galvos oda yra pagrindinė zona, kurioje reiškiasi liga, sukeldama uždegimines pleiskanas, pasireiškiančias ir už galvos odos ribų. Gali būti paveiktos ir kitos plaukuotos vietos, pavyzdžiui, gakta, taip pat barzda ar krūtinės sritis vyrams. Akių vokai, sukeliantys blefaritą.
Pleiskanos ant galvos odos paprastai būna gelsvos ir riebios bei neprilimpa prie galvos odos. Pleiskanos gali tęstis ir už plaukų augimo linijos ant kaktos. Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite plaukų ir galvos odos „pleiskanų ir žvynelių“ skyriuje čia.
Seborėjiniam dermatitui yra būdingi paūmėjimo epizodai ir visiška ar dalinė remisija. Uždegiminius paūmėjimus gali nulemti sezonai ir stresas. Klinikinių požymių žiemą dažnai padaugėja.
Simptomai skiriasi, tačiau dažniausi yra niežėjimas ar deginimo pojūtis.
Tai dažna suaugusiųjų liga (ja serga 3% gyventojų), ypač jaunų suaugusiųjų tarpe. Ji taip pat dažnai pasireiškia kūdikiams (71%), nors tik laikinai. Kūdikių „lopšio kepurė“ yra vienas iš seborėjinio dermatito požymių.
Nors kai kurios specifinės sąlygos skatina staigų seborėjinio dermatito atsiradimą, simptomai paprastai pasireiškia sveikiems, jauniems suaugusiesiems.
Kaltininkai gali būti keli veiksniai:
Sebumo kiekis
Malassezia grybelis individų odoje (saprofitinė flora)
Paveikto žmogaus imuninis atsakas į grybelį, kuris dirgina odą ir sukelia uždegimus.
Lėtinis pasikartojantis seborėjinio dermatito pobūdis, sukeliantis veido paraudimą su žvyneliais ar be jų ir (arba) pleiskanas, sukelia didelį socialinį ir funkcinį (niežėjimas, deginimo pojūčiai ir kt.). diskomfortą šia liga sergantiems žmonėms.
Psoriazė yra lėtinė neužkrečiama odos liga, kuria serga 2–3% gyventojų. Ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Specifiniai sukėlėjai gali atskleisti genetinį profilį ir sukelti pažeidimus.
Psoriazės lopai yra raudoni (eriteminiai) ir padengti storais balkšvais žvyneliais. Jie yra labai aiškiai apibrėžti, palyginti su sveika oda.
Paprastai labiausiai paveiktos būna alkūnės ir keliai (sritys, dažniausiai paveiktos mikrotraumų), tačiau tai gali paveikti bet kurią kūno dalį. Galvos oda yra ta sritis, kuri dažnai paveikiama (ypač pakaušio sritis). Kai psoriazė pasiekia odos raukšles (kirkšnis, pažastis ir kt.), tai vadinama atvirkščiąja psoriaze, kuri yra daug mažiau žvynuota. Nagai taip pat paveikiami įvairiais būdais (sustorėjimas, įdubimas, deformacijomis).
Kartais psoriazė ant odos atsiranda kaip labai maži „lašo formos“ lopinėliai ar pustulės su eritemomis (paraudimais).
Odos raukšlėse gali būti jaučiamas niežėjimas ar net deginimas. Psoriazė gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, ypač jei ji paplitusi arba aptinkama nepatogiose ar paslėptose vietose.
Tai kenkia odai, bet taip pat gali sukelti reumatines problemas. Tai pasireiškia maždaug 25% žmonių, sergančių odos ligomis. Šis psoriazinis reumatas gali būti ašinis (stuburo) arba periferinis (ypač falanginiai sąnariai).
Psoriaze serga įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Tačiau trečdaliu atvejų ji prasideda iki 20 metų ir dažnai pasireiškia nuo 20 iki 40 metų.
Šeima paveikiama 30–40% atvejų. Perdavimas susijęs su keliais genais (multi genas) ir nėra sistemingas.
Dėl pagreitėjusio epidermio atsinaujinimo vietoje odos atsiranda pleiskanų lopai. Esant tokiam polinkiui yra akivaizdūs tam tikri veiksniai:
Klimato pokyčiai
ypač šaltuoju metų laiku
Infekciniai veiksniai
ypač gerklų srityje
Psichologinis stresas
odą veikia neuromediatoriai ir čia ji yra „per daug reaktyvi“
Vietinės traumos
nudegimai, trynimas ir labiau pragmatiškai, kasymasis
Tam tikri vaistai
sintetiniai priešmaliariniai vaistai, tam tikri vaistai nuo hipertenzijos, ličio druskos, kai kurie specifiniai akių lašai ir kt.
Gydytojai yra susipažinę su šiais vaistais ir nereikėtų nutraukti naudingo gydymo, jei jo įtaka nebuvo įrodyta.
Tam tikros ligos ir toksiški įpročiai, nors ir nesistemingi, dažnai aptinkami psoriaze sergantiems pacientams: metabolinis sindromas (keli požymiai, įskaitant antsvorį, hiperlipidemiją, hiperglikemiją ir padidėjusį kraujospūdį), per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas.
Jei yra paraudimas ir žvyneliai, apsilankykite pas dermatologą, kad jis patvirtintų diagnozę ir nurodytų, ar sergate seborėjiniu dermatitu, psoriaze ar kita liga.
Kai kuriais atvejais gydytojas ieškos priežasčių, dėl kurių atsirado seborėjinis dermatitas. Daugeliu atvejų gydytojas paskirs tinkamą gydymą, dažniausiai priešgrybelinį. Žmonės, sergantys seborėjiniu dermatitu, turėtų naudoti nedirginančius produktus, suprasti jo lėtinį ir pasikartojantį pobūdį, todėl susitaikyti su nuolatinės specifinės odos priežiūros poreikiu.
Taikomi priešgrybeliniai gydymo būdai - veido šampūnai ar kremai. Kai kuriais atvejais taip pat naudojamas gelis. Turėtumėte vengti naudoti produktus, kuriuose yra kortizono, ant veido, nes jie suteikia greitą palengvėjimą, tačiau padidina odos jautrumą ir daro labai neigiamą vidutinės trukmės poveikį.
Gydytojas pirmiausia įvertins psoriazės apimtį, jos padarinius ir tai, ar nėra metabolinio sindromo, ar ne per didelis alkoholio arba tabako vartojimas. Patikrins, ar nėra reumato ir ar galima rasti jį sukėlusią priežastį.
Labai svarbu nutraukti kasymąsi, nes tai skatina lopų atsiradimą. Atsisakyti toksiškų veiksnių (alkoholio, tabako) yra daugiau nei pageidautina.
Tik nedaugelis psoriazės atvejų nepasiduoda gydymui, nes yra daugybė įvairių formų gydymo būdų. Laimei, dauguma psoriazės atvejų yra lengvi ar vidutinio sunkumo ir jiems nereikia jokio „sunkaus“ gydymo. Šiuo atžvilgiu paprastai pakanka vietinio gydymo, tačiau šią lėtinę ligą reikia reguliariai prižiūrėti. Nutraukus gydymą, pažeidimai vėl atsiranda.
Psoriazė dažniausiai gydoma vietiniais kortikosteroidais ir vitamino D derivatais. Kasdien drėkinkite odą kremais emolientais, kad sumažintumėte odos sausumą ir taip išvengtumėte paūmėjimų. Galvos odoje esančius žvynelius galima sumikštinti ir pašalinti keratolitiniu būdu (salicilo rūgštimi, šlapalu).
Bendrai priimtini gydymo metodai yra dermatologo vykdoma fototerapija, retinoidai, metotreksatas, ciklosporinas ir biotechnologiniai vaistai.
Svarbu atsiminti, kad seborėjinis dermatitas ir psoriazė nėra užkrečiamos ligos. Pirmoji prevencijos kryptis yra apriboti veiksnius, sukeliančius ar pabloginančius būklę, pavyzdžiui, kasymąsi, dėl kurio susidaro pleiskanos, ir dirginančius ar netinkamus produktus.
Sergant psoriaze taip pat reikėtų vengti temperatūros svyravimų ir peršalimo.
Šias dvi ligas paprastai palengvina saulės poveikis ir plaukiojimas jūroje. Nors seborėjinis dermatitas ir psoriazę sunku išgydyti visiškai, nereikėtų nuleisti rankų. Atminkite, kad reguliarus gydymas ir tinkama priežiūra užtikrins ilgalaikę remisiją ir labai pagerins jūsų gyvenimo kokybę.
Naudokite švelnų, ypač aukštos tolerancijos raminamąjį prausiklį, kuriame nėra kvapų, konservantų ir agresyvių valomųjų medžiagų. Kruopščiai nusausinkite veidą, jo netrindami. Spustelėkite šią nuorodą, kad sužinotumėte daugiau apie plaukų ir galvos odos produktus, skirtus gydyti seborėjinį dermatitą ar psoriazę.
Odos drėkinimas yra būtinas, jei turite psoriazę. Kartą ar du per dieną švelniai patepkite ypač aukštos tolerancijos priemone, kuri kovoja su uždegiminėmis reakcijomis. Tai turėtų būti priemonė be kvapiųjų medžiagų, konservantų ir agresyvių dirginančių medžiagų.
Vieną ar du kartus per savaitę galite tepti intensyviai drėkinančią kaukę. Pamačius pagerėjimą, svarbu tęsti gydymą keletą mėnesių, nes uždegimas gali tęsiasi ilgiau, net jei jo nematyti.
Jei sergate psoriaze, turite kontroliuoti odos sausumą, kurį sukelia žiemos šaltis, ir stenkitės palaikyti veiksmingą odos drėgmę nuo galvos iki kojų.
