Sveikame organizme kasa reguliuoja gliukozės, arba cukraus, kiekį kraujyje, išskirdama insuliną. Šis hormonas padeda gliukozei patekti į kūno raumenis, kuriuose ji suskaidoma. Sergant diabetu vyksta vienas iš dviejų dalykų. Arba kasa nustoja išskirti insuliną, arba organizmo ląstelės pamažu tampa atsparos insulinui. Be insulino gliukozė lieka kraujyje, todėl vystosi lėtinė hiperglikemija. Tai įvairiais – ir paprastai nelabai gerais – būdais paveikia daugelį kūno organų. Diabetas yra dviejų tipų:

  • I tipo diabetas – tai autoimuninė liga, išsivystanti dėl to, kad kasa nustoja gaminti insuliną
  • Dažniausiai, bet ne visada, ji pasireiškia vaikams ir jaunuoliams

Gydoma insulino injekcijomis, kompensuojant kasos funkcijos sutrikimą

I tipo diabetas

  • II tipo diabetas yra medžiagų apykaitos liga, kuri vystosi pamažu. Organizmas tampa atsparus insulinui, o kasos gebėjimas išskirti insuliną susilpnėja.
  • Liga dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms, įtakos, be kitų veiksnių, turi nesubalansuota mityba ir nejudrus gyvenimo būdas
  • Gydymas apima mitybos pokyčius, mankštą, vaistus ir insuliną
  • Prancūzijoje 92 % diabetu sergančių žmonių serga II tipu, o tokių žmonių kasmet vis gausėja

Visame pasaulyje šiuo metu diabetu serga 463 milijonai suaugusiųjų, o numatoma, kad 2045 m. jų skaičius pasieks 700 milijonų1

II tipo diabetas

  • Abiejų tipų diabetui būdingas aukštas gliukozės lygis kraujyje diagnozės metu
  • Abiem atvejais reikia nuolat matuoti gliukozės kiekį
  • Tinkamai nekontroliuojant ligos, rimtų komplikacijų gali išsivystyti įvairiose kūno vietose, įskaitant odą
  • Komplikacijoms įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, paciento amžius, kiek laiko žmogus serga diabetu, gyvenimo būdas
Abu diabeto tipai tarpusavyje yra panašūs

Autoimuninė ir medžiagų apykaitos liga – kuo jos skiriasi?

Autoimuninė liga yra tokia, kai organizmo imuninė sistema per klaidą puola ir naikina sveikus kūno audinius. Tai būdinga I tipui.

Medžiagų apykaitos liga yra tokia, kai nustoja vykti normalūs medžiagų apykaitos procesai ir organizmas turi per daug arba per mažai medžiagų, kurių jam reikia, kad būtų sveikas.

Tai būdinga II tipo diabetui.

Oda yra didžiausias kūno organas, todėl ją tiesiogiai paveikia lėtinė hiperglikemija. Gali būti paveiktos prakaito ir riebalų liaukos, nervai ir arterijos, oda gali nukentėti įvairiopai.

Taigi diabeto poveikis odai gali būti įvairialypis. Gali būti, kad odos prakaito ir riebalų liaukos išskirs mažiau sekreto. Dėl to oda gali tapti sausa arba labai sausa. Kalbant apie pėdas, oda gali labai sustorėti – išsivystyti hiperkeratozė. Kai dėl cheminių reakcijų nervų galūnėse pažeidžiami nervai, gali atrofuotis pėdos raumenys, dėl to pėda deformuojasi – išsivysto plokščiapadystė arba plaktukinė kojos pirštų deformacija. Abi pėdos arba jų dalis gali visiškai prarasti jautrumą. Kai paveikiamos arterijos, sutrinka kraujotaka ir tam tikroms kūno vietoms nebetiekiamas deguonis, reikalingas, kad organizmas sveiktų.

Kserozė yra vienas iš diabeto sukeliamų odos komplikacijų pavyzdžių. Aukštas glikemijos indeksas paveikia diabetu sergančių žmonių kraujotaką, todėl oda gali nustoti normaliai luptis ir atsinaujinti. Pacientų oda visose kūno vietose, įskaitant galvą, tampa sausa, pleiskanoja. Pleiskanos kaupiasi odos paviršiuje, oda dirginama, ją niežti. Oda suplonėja, tampa gležna ir jautri silpniausiems dirgikliams. Šaltis ir sausas oras gali dar labiau sustiprinti niežulio ir diskomforto pojūtį. Kserozė pasitaiko 30 % diabetu sergančių žmonių, ji labiau paplitusi tarp II tipo diabetu sergančių pacientų.

Nepakeliamas

Nors svarbiausia priežiūros sergant diabetu dalis yra gliukozės lygio stebėjimas, pacientai įvairiais būdais gali papildomai pasirūpinti savo oda.

 

Toliau pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip palengvinti odos komplikacijas ir pasirūpinti, kad jos būtų minimalios.

  • Kuo anksčiau išsiaiškinkite visą įmanomą informaciją, kaip stebėti pėdų būklę. Pavyzdžiui, stebėkite, ar neatsiranda įspėjamųjų požymių, tokių kaip hiperkeratozė ar nuospaudos, ypatingą dėmesį skirkite jautrumo praradimui. Tokiu atveju pasikonsultuokite su podiatru.
  • Nuo pėdų sveikatos priklausys, kaip dažnai teks lankytis pas podiatrą – nuo vieno iki keturių kartų per metus, o galbūt dažniau, jei atsiras opų.
  • Sužinokite, kaip pasirūpinti kojų pirštais ir nagais. Jūsų podiatras gali parodyti, kaip kirpti nagus ir išvengti deformacijų išsivystymo.
  • Geriau nevaikščiokite basomis, kad išvengtumėte įbrėžimų, kurie gali sunkiai gyti.
  • Dėvėkite laisvus drabužius ir plačią patogią avalynę, mūvėkite medvilnines kojines. Pėdas taip pat galite palaikyti gryname ore.
  • Kojas plaukite šiltu, ne per karštu vandeniu. Naudokite švelnų prausiklį, rūpestingai nusausinkite odą, žiūrėkite, kad vandens neliktų odos klostėse ar tarpupirščiuose.
  • Po prausimosi odą tepkite emolientu 1–2 kartus per dieną, netepkite tarpupirščių. Kartu tai bus puiki proga atidžiai apžiūrėti savo pėdas.
kaip palaikyti odos ir pėdų būklę

Atoderm Xereane

(Dar nėra nuomonės)

Raminamasis ir maitinamasis balzamas odai, išsausėjusiai dėl vėžio gydymo, diabeto ar dializės.

Labai sausa, atopiška oda Oda susilpnėjusi dėl gydymo ar ligų

Cicabio Restor

(Dar nėra nuomonės)

Apsauginė raminamoji priežiūros priemonė sudirgintai ir pažeistai odai dėl vėžio gydymo

Oda susilpnėjusi dėl gydymo ar ligų Susilpnėjusi, sudirgusi oda