Dienos patarimai
Alergija maistui (AM) – padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą. Žinoma daugybė maisto alergenų, tačiau keletas jų apibūdinami kaip vieni pagrindinių, dažniausiai sukeliančių alergines reakcijas.
Dažniausiai AM išprovokuoja pagrindiniai aštuoni maisto produktai, dėl to jie dažnai vadinami „didžiuoju aštuonetu“ – tai pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, javai, žuvis, vėžiagyviai, soja. Mažiems vaikams apie 90% nuo IgE (imunoglobulino E) priklausomų alerginių reakcijų sukelia pienas (karvės, ožkos), kiaušinis, soja, kviečiai, žemės riešutai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems apie 85% alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvis, vėžiagyviai, kiti riešutai.
21 amžiaus pradžioje vis dažniau aprašomos alerginės reakcijos, kurias sukelia vaisiai (kininės aktinidijos – kiviai, taip pat papajos), sėklos (sezamo, aguonų, rapsų), daržovės (salieras ir kitos). Atsiranda ir naujų maisto alergenų. Pvz., Norvegijoje 2000-2010 m. aprašytos sunkios alerginės reakcijos į lubinus (lubinai kaip gerai virškinamas baltymingas priedas dedami į duoną, makaronus, bandeles) ir vaistinę ožragę (naudojama kaip vaistažolė, sėklos kaip prieskonis dedamos į indiškos virtuvės patiekalus, valgomi ir švieži lapai).
Alergines reakcijas teoriškai gali sukelti visi maisto produktai, kurių sudėtyje yra baltymų. Maisto alergenai gali įjautrinti organizmą patekę per virškinamajį traktą, odą (pvz., sensibilizacija žemės riešutams gali atsirasti tepant odą kremais, kurių sudėtyje yra žemės riešutų aliejaus), įkvėpus alergenų, kurie kryžmiškai reaguoja su tam tikrais augaliniais alergenais. Yra nuomonių, kad ir ore esantys alergenai, patekę į burną ar nosiaryklę, nuryjami gali įjautrinti organizmą bei sukelti alerginį uždegimą virškinamajame trakte.
Alerginės maisto produktų savybės priklauso nuo maisto paruošimo. Verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančiąsias savybes, tačiau dauguma žuvies, mėsos, vėžiagyvių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui.
Dažniausiai iš grūdų vaikus alergizuoja kviečiai. Pagrindinis kviečių alergenas yra omega-5 gliadinas. Nustatytas glaudus biologinis ryšys tarp kviečių ir miežių, kiek mažesnis – tarp kviečių, miežių ir rugių, aprašomos alerginės kryžminės reakcijos tarp kviečių, rugių, miežių. Alergija ryžiams ir kukurūzams būna retai. Įsijautrinimas avižoms atopiniu dermatitu sergantiems vaikams galimai susijęs su kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra avižų baltymo, naudojimu. Kiti autoriai nurodė, kad kviečių baltymai, esantys kosmetikos priemonėse, taip pat gali sukelti alergines reakcijas. Alergija grikiams nėra dažna ir gerai ištirta. Galimos kryžminės reakcijos tarp grūdinių kultūrų ir žolių žiedadulkių.
2010 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centre ištyrėme 116 vaikų, sergančių atopiniu dermatitu (2 mėn. - 18 m.), visiems atlikome odos dūrio ir lopo mėginius su grūdais. Nustatėme, kad 40,5% vaikų buvo sensibilizuoti bent vienam grūdui, ikimokyklinio amžiaus vaikai reikšmingai dažniau negu mokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausiai nustatyta sensibilizacija tokiems grūdų deriniams: kviečiai – rugiai - miežiai, kviečiai - miežiai ar kviečiai - rugiai. Įsijautrinimą kviečiams nustatėme 27 (23,3%), miežiams - 20 (17,2%), rugiams - 16 (13,8%), grikiams - 14 (12,1%), kukurūzams - 7 (6,0%), ryžiams - 4 (3,4%), avižoms - 3 (2,6%) vaikams.
Žemės riešutai, priklausantys ankštinių šeimai, gali sukelti stiprias, net gyvybei pavojingas alergines reakcijas vaikams, jie neretai kituose maisto produktuose randami kaip „paslėpti” alergenai. Žemės riešutuose rasti 32 skirtingi baltymai. Pagrindiniai žemės riešutų baltymo alergenų komponentai: vicilinas - Ara h 1, konglutinas - Ara h 2 ir glicininas - Ara h 3 (visi jie susiję su sunkiomis reakcijomis, atsparūs karščiui ir virškinimui); karščiui neatsparus Ara h 8 (susijęs su burnos alergijos sindromu, galimos kryžminės reakcijos su beržo ir beržinių medžių žiedadulkėmis), lipidų pernešimo baltymas – Ara h 9 (susijęs tiek su sunkiomis sisteminėmis, tiek su lokaliomis reakcijomis, atsparus karščiui ir virškinimui, susijęs su alergija persikams). 25-40% alergiškų žemės riešutams asmenų yra alergiški bent vienai medžių riešutų rūšiai. Iki 10% vaikų, alergiškų žemės riešutams, gali būti kryžminės reakcijos kitiems ankštiniams (sojai, pupoms, žirniams).
Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs medžių riešutai: lazdyno, migdolai, anakardžio, braziliški riešutai, kaštainiai, makadamijos, pekano riešutai, pistacijos, kedrų ir graikiniai riešutai. Jei vaikas tampa alergiškas medžių riešutams, nereikia vengti žemės riešutų, jei juos anksčiau toleravo. Jei vaikas alergiškas vienai medžių riešutų rūšiai, bet toleruoja kitus riešutus, galima juos valgyti, deja, pastarieji gamybos procese gali būti užteršti vaikui alergiškų riešutų priemaišomis. Paprastai vaikai, alergiški medžių riešutams, gali saugiai valgyti kokoso riešutą, kuris yra kaulavaisis, ne riešutas (nors aprašytos retos alerginės reakcijos kokoso riešutui). Taip pat paprastai gali skaninti maistą muskato riešutu, kuris taip pat yra ne riešutas, o kvapiojo muskatmedžio sėkla.
Karvės pienas turi daugiau nei 30 skirtingų alergenų. Dauguma pienui alergiškų vaikų yra sensibilizuoti keliems pieno baltymo alergenų komponentams. 80% pieno baltymų sudaro kazeinas; 20% - išrūgų baltymai. Pieno išrūgos susideda iš beta–laktoglobulino, alfa–laktalbumino, jaučio serumo albumino, laktoferino.
Svarbiausi pieno alergenai yra kazeinas, beta–laktoglobulinas ir alfa-laktalbuminas, nors aprašoma alergija ir kitiems pieno baltymams, tokiems kaip jaučio serumo albuminas. Iki 10% vaikų gali būti alergiški jautienai.
Kazeinas yra atsparus karščiui ir skrandžio fermento pepsino poveikiui, o beta–laktoglobulinas, alfa–laktalbuminas, jaučio serumo albuminas ir laktoferinas yra karščiui neatsparūs baltymai. Todėl esant alergijai beta–laktoglobulinui, alfa–laktalbuminui, jaučio serumo albuminui ir laktoferinui, bet nesant alergijos kazeinui, kai kurie vaikai gali valgyti gerai termiškai apdorotus pieno produktus, bet tai galima nustatyti atlikus provokacinius oralinius mėginius ligoninėje.
Kiaušinio baltymas yra svarbiausias kiaušinio alergenų šaltinis, jame randami 23 skirtingi baltymai. Pagrindiniai kiaušinio baltymo alergenų komponentai: ovomukoidas (dominuojantis alergenas), ovalbuminas, konalbuminas, lizocimas. Livetinas randamas kiaušinio trynyje, jis gali būti atsakingas už „paukščio-kiaušinio” (angl. bird-egg) sindromo išsivystymą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams: vystosi respiraciniai ir gastrointestiniai simptomai suvalgius kiaušinio arba po kontakto su paukščiais, jų plunksnomis. Dėl galimų kryžminių reakcijų iki 5% alergiškų kiaušiniams vaikų gali būti alergiški vištienai.
Alergija žuviai dažnesnė tose šalyse, kur suvartojama daug žuvies. Alergines reakcijas gali sukelti tiek jūrų, tiek upių žuvys. Parvalbuminai, randami žuvies raumenyse, yra svarbiausi žuvų alergenai. Paplitęs įsijautrinimas įvairioms žuvų rūšims yra siejamas su jų parvalbuminų kryžminėmis reakcijomis. Pagrindinis menkės alergeno komponentas - parvalbuminas Gad c 1 buvo pirmasis išskirtas žuvies alergenas, jis laikomas alergijos žuviai modeliu. Menkei alergiškiems asmenims rastas 100% įsijautrinimas Gad c 1. Tai labai stiprus alergenas, atsparus aukštai temperatūrai, denatūruojantiems (baltymo struktūrą keičiantiems) veiksniams, pH pokyčiams, virškinimo sultims ir fermentų poveikiui. Pagrindinis karpio alergeno komponentas yra Cyp c 1, kryžmiškai reaguojantis su kitais parvalbuminais.
Alergiški žuviai vaikai turi vengti visų žuvų rūšių, kol neįrodyta, kad tam tikrą rūšį galėtų valgyti. Tam tikrais atvejais dėl kryžminių reakcijų alergiškus žuviai asmenis gali alergizuoti parvalbuminas, randamas varlių kojelėse. Žuvų ikrai retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas, bet ne žuvis, kurios ikrai alergizuoja.
Alergija žuviai nereiškia, kad jūros gėrybės taip pat sukels alergines reakcijas. Jūros gėrybės: vėžiagyviai (omarai, krabai, vėžiai, krevetės ir t.t.) ir moliuskai (midijos, austrės, šukutės, geldelės, sraigės, aštuonkojai ir t.t.) dažniau alergizuoja paauglius ir suaugusiuosius. Pagrindinis vėžiagyvių ir moliuskų alergenas yra raumenų baltymas tropomiozinas.
Alergija mėsai nustatoma retai, dažniau jautienai. Jaučio serumo albuminas gali sukelti kryžmines reakcijas tarp įvairių žinduolių mėsos. Jei vaikas yra alergiškas tik vienai mėsos rūšiai, tai kaltas ne jaučio serumo albuminas. Mėsos alergenai yra jautrūs karščiui, todėl paprastai alergiški asmenys gali valgyti gerai termiškai apdorotą mėsą, bet reaguoja į blogai termiškai apdorotą mėsą, net aprašytos anafilaksinės reakcijos. Aprašytos kryžminės alerginės reakcijos tarp jautienos ir karvės pieno (5-20%).
Alergija paukštienai yra reta, nors aprašytos ir anafilaksinės reakcijos. Vaikas, alergiškas vienai paukštienos rūšiai, gali būti alergiškas ir kitoms. Literatūroje yra aprašyti atvejai, kai vaikas buvo alergiškas vištienai, kalakutienai ir antienai.
Sojos baltymai dedami į įvairius maisto produktus. Soja gali būti „slaptasis“ alergenas, kurio galima rasti mėsos produktuose, dešrelėse, konditerijos gaminiuose, šokolade, sausuose pusryčiuose iš grūdų, rytietiškuose saldumynuose. Dažniau sojos baltymai sukelia lengvas alergines reakcijas, bet gali sukelti ir anafilaksines reakcijas. Apie 10 proc. beržo žiedadulkėms alergiškų pacientų gali atsirasti reakcijų ir sojai. Sojoje rasta 15 alergenų.
