Seborėjinis dermatitas ar rožinė? Panašios, tačiau skirtingos odos ligos

Odos paraudimas būdingas daugeliui ligų – tai nėra vien tik rožinės diagnozę leidžiantis įtarti ženklas. Rausvas veidas gali būti tiek alergijai, tiek aknei, ar daugeliui kitų odos bei sisteminių ligų būdingas simptomas. Neretai žmonės painioja rožinės ir seborėjinio dermatito simptomus. Kuo šios dvi ligos panašios, kuo jos skiriasi bei kaip jas pažinti?

Seborėjinis dermatitas – kas tai?

Seborėjinis dermatitas – odos būklė, sukelianti raudonį, pleiskanojimą, kartais niežulį. Būdingos vietos yra skalpas (plaukuotoji galvos odos dalis), veidas, krūtinė ir nugara. Įdomu tai, kad daugeliui gerai pažįstamos ir įprastai skambančios galvos pleiskanos yra lengva seborėjinio dermatito forma.

• Seborėjinis dermatitas dažnai pasireiškia naujagimiams: ant galvos, veido ir odos, kuri liečiasi su sauskelnėmis, pastebimas paraudimas ir riebaluotos geltonos pleiskanos.
• Suaugusiesiems būdingi simptomai: odos paraudimas, specifiškai ligai būdingos blizgios, it riebaluotos odos pleiskanos, galvos odos pleiskanojimas, lengvas niežulys ir traškios geltonos paraudusių akių vokų apnašos.

Stresas daro didelę įtaką ligos paūmėjimams, taip pat būklė gali pablogėti žiemą, esant vėjuotoms oro sąlygoms ir šalčiui. Atvirkščiai, simptomai palengvėja atėjus šiltajam metų laikui. Gydytojas dermatovenerologas seborėjinį dermatitą dažniausiai nustato atidžios apžiūros metu, neatlikdamas papildomų testų. Retais atvejais atliekama pažeistos odos vietos biopsija (audinių ėminys, tiriamas mikroskopu), jeigu ligą sunku atskirti nuo panašių būklių. Gydymui skiriami odos kremai ir tepalai bei šampūnai galvos odai gydyti. Kūdikiams seborėjinis dermatitas dažniausiai praeina savaime.

Kokie simptomai būdingi rožinei?

Rožinei būdingas skruostų, nosies, smakro odos paraudimas, kartais lydimas bėrimu papulėmis ir pustulėmis. Rožinė yra lėtinė liga, galinti tapti ūmesne palaipsniui. Dažniausiai odos paraudimas vargina moteris nuo 30 iki 60 metų.

• Būdingiausi rožinės simptomai: odos paraudimas reaguojant į išorinius dirgiklius (maistą, alkoholį, stresą, fizinį krūvį, tiesioginius saulės spindulius ir kitus), bėrimas spuogeliais, galintis mimikuoti aknę, matomi paviršiniai kapiliarai. Labai pažengusios rožinės atvejais gali kilti komplikacijų: pažeidžiamos akys, pacientus vargina sausumas ir deginimo jausmas bei patinusi raudona nosis.

Rožinė diagnozuojama apžiūros būdu. Gydymas būna simptominis, t.y., negydantis pačios ligos, tačiau padedantis su ja kovoti ir padedantis išvengti paūmėjimų. Šią veido odos ligą padeda valdyti vaistai, odos priežiūros priemonės ir gyvenimo būdo keitimas.

Kuo šios dvi ligos skiriasi?

Pagrindinis rožinės ir seborėjinio dermatito panašumas – veido odos paraudimas, skatinamas atšiaurių klimato sąlygų. Visgi, verta žinoti, kad skiriasi amžius, kuriame ligos pasireiškia. Rožinė būdinga į trečiąją dešimtmetį įžengusioms moterims, o seborėjinis dermatitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus ir lyties žmonėms.

Taip pat rožinė ir seborėjinis dermatitas turi skirtingų lydinčių simptomų. Rožinei būdingi spuogeliai ant skruostų, kaktos ir smakro, o seborėjiniam dermatitui – riebaluotos stambios geltonos pleiskanos. Skiriasi ir šių ligų pažeidimo vieta - rožinė pasireiškia ant skruostų, kaktos, smakro, tuo tarpu seborėjiniui dermatitui būdingas ne vien veido paraudimas, bet ir galvos odos, krūtinės pažeidimas.

Pastebėjus rožinės ar serborėjinio dermatito požymius, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Tiksli diagnozė ir tinkamai parinktos odos priežiūros priemonės gali efektyviai pagerinti odos būklę ir užkirsti kelią simptomų paūmėjimams.