8 klausimai apie raustančią odą gydytojai dermatovenerologei Aistei Gineikienei

1. Ar rožė ir rožinė yra vienas ir tas pats?

Ne, rožė ir rožinė yra dvi skirtingos ligos. Rožė yra bakterijų sukeliama ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas ribotas odos paraudimas, patinimas, galimas šlapiavimas.  Uždegimas gali apimti bet kurią kūno sritį, tarp jų ir veidą, kartu būna karščiavimas bei kiti bendros intoksikacijos požymiai (bendras silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ir kt.). Tuo tarpu rožinė yra lėtinė, dažnai paveldima, uždegiminė odos liga, kuriai būdingi paūmėjimai ir remisijos. Jai būdingas praeinantis ar pastovus veido paraudimas, išsiplėtę kapiliarai, raudonos papulės, pūlinėliai ir/ar nosies formos pakitimai (kankorėžinė nosis).

2. Kas sukėlė mano rožinę?

Veido rožinės priežastys nėra iki galo išaiškintos. Pastebėta, kad dažnai veido rožinė pasireiškia keliems tos pačios šeimos nariams, todėl galvojama, kad šiai ligai svarbus paveldimumas. Taip pat svarbi ir imuninė sistema, Demodex erkutės bei H. pylori bakterijos. Dar yra žinomi išoriniai faktoriai, bloginantys odos būklę: temperatūros pokyčiai (šaltis/karštis), pirtys, vėjas, karštas, aštrus maistas ir gėrimai, kofeinas, alkoholis (ypač raudonas vynas), intensyvus fizinis krūvis, emocinis stresas, rūkymas, ultravioletiniai (UV) spinduliai, todėl jų rekomenduojama vengti.

3. Ar vyrų ir moterų rožinė skiriasi?

Moterys veido rožine serga maždaug 3 kartus dažniau, negu vyrai, tačiau vyrams dažniau pasireiškia sunkesnės ligos formos. Be to, vyrams būdingesni nosies formos pakitimai.

4. Ar kokie nors mano vartojami vaistai gali pabloginti mano odos būklę?

Taip, vaistai, vadinamieji vazodilatatoriai (plečiantys kraujagysles) gali bloginti odos būklę, kadangi veido rožinė yra susijusi su kraujagyslių hiperjautrumu. Taip pat beta adrenoblokatoriai, niacinas (vitaminas B3) bei vietiniai steroidiniai vaistai.

5. Kuo maskuoti raudonį ir kapiliarus?

Makiažas gali akimirksniu pagerinti veido rožine sergančių žmonių odos išvaizdą, tačiau tam taip pat reikėtų rinktis tinkamas priemones. Siūlau ieškoti produkto, kuris tinkamas jautriai ar rožinės pažeistai veido odai ir vengti bet kokių produktų, kurie sukeltų dilgčiojimą, deginimo jausmą ar sudirgintų odą. Vaistinėse yra nemažas pasirinkimas maskuojančių priemonių, skirtų būtent rožinės pažeistai veido odai, todėl savo produktą atras kiekvienas. Jie dažniausiai turi apsaugą nuo saulės (ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių), o tai yra labai svarbu šia liga sergantiems žmonėms.

6. Turiu išsiplėtusių kapiliarų skruostų ir nosies zonoje. Kodėl jie išsiplėtė ir kaip juos visam laikui išnaikint?

Veido rožinei yra būdingas veido kraujagyslių plėtimasis (telangiektazijos). Tam įtakos turi paveldimumas ir tie patys aplinkos veiksniai, kurie blogina veido rožinės eigą (temperatūros pokyčiai (šaltis/karštis), pirtys, vėjas, karštas, aštrus maistas ir gėrimai, kofeinas, alkoholis (ypač raudonas vynas), intensyvus fizinis krūvis, emocinis stresas, rūkymas, UV spinduliai). Norint prilėtinti naujų išsiplėtusių kapiliarų atsiradimą, reikia vengti provokuojančių veiksnių, o jau išsiplėtusius galima gydyti lazeriu.

7. Ar priemones su SPF reikia naudoti net šaltuoju metų laiku? Juk saulės beveik nebūna.

Apsauginės priemonės nuo saulės veido rožine sergantiems pacientams yra svarbios visais metų laikais ir jos turi būti naudojamos reguliariai. UV spinduliuotė priklauso ne nuo oro temperatūros, tačiau nuo saulės spindulių intensyvumo bei atsispindėjimo nuo paviršių. Žiemą, kai yra sniego, ir ypač būnant kalnuose, UV spindulių poveikis yra stipriausias. Tuo tarpu lyjant saulės poveikis yra mažiausias. Aktyviai būnant saulėje rekomenduojama pakartotinai pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės kas 2-3 val. ir apsauga turi būti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Žiemą rekomenduojama rinktis riebesnės konsistencijos kremus, apsaugančius nuo šalčio, o vasarą lengvesnės konsistencijos.

8. Kodėl mano skruostai „užsidega“ prieš svarbią prezentaciją ar net pasimatymą?

Prieš svarbią prezentaciją ar pasimatymą jaučiama įtampa, kuri aktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl padidėja širdies susitraukimų dažnis, pagerėja kraujotaka, daugiau kraujo priplūsta ir į skruostus, tai sąlygoja jų raudimą, degimo jausmą.