Suprasti savo odą

Kaip galite mėgautis saule nepakenkdami savo odai?

Saulė patinka visiems, ji pakelia nuotaiką, suteikia energijos ir padeda organizmui sintetinti vitaminą D, kurio reikia kalciui įsisavinti. Be to, ji skatina išsiskirti melatoniną – geros savijautos hormoną.

Šie veiksniai yra teigiamas saulės poveikis, tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie kenkia mūsų odai ir daro didelę žalą sveikatai.

Atsakingai besirūpinantiems savo sveikata, būtina efektyvi saulės apsauga, parinkta atsižvelgiant į spindulių intensyvumą ir odos tipą.

Vaikų odai būtina speciali apsauga (plačiau apie ją skaitykite čia), taip pat specialiai pritaikyta apsauga reikalinga ir pažeistai odai, nes gali atsirasti pigmentinių dėmių.

Kaip veikia saulės spinduliai?

Saulė nuolat skleidžia skirtingo ilgio šviesos bangų spindulius, nuo trumpiausio iki ilgiausio. Ji taip pat skleidžia kosminius spindulius, gama spindulius, rentgeno spindulius, ultravioletinius (UV) spindulius (įskaitant UVC, UVB ir UVA), regimuosius spindulius, infraraudonuosius spindulius (IR) bei radijo bangas.

Pačios pavojingiausios saulės spindulių dalies atmosfera nepraleidžia, tačiau trečdalis spindulių pasiekia žemę. Kosminiai spinduliai, gama spinduliai, rentgeno spinduliai ir UVC spinduliai yra pavojingi gyvybei ir Žemės paviršiaus nepasiekia. Mus pasiekiantys spinduliai yra UVB, UVA, regimieji ir infraraudonieji spinduliai, jie daro poveikį mūsų organizmams. Infraraudonieji spinduliai skleidžia šilumą, dėl jų mūsų oda įkaista. UVB ir UVA spindulių mes nematome ir nejaučiame, bet jų biologinis poveikis stiprus.

Kodėl reikalinga apsauga nuo saulės?

Saulės spinduliuotė žaloja odą. Poveikis gali būti įvairus: nuo eritemos (nudegimai) iki priešlaikinio ir greitesnio odos senėjimo ar odos vėžio. Saulės poveikis yra pagrindinis odos vėžį sukeliantis veiksnys. Ši liga – pati sunkiausia spinduliuotės pasekmė. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad yra ir kitų pavojų: saulės smūgis, karščio smūgis, fotojautrumas, oftalmija, alergija saulei.

Epidermis sustabdo 85 % UVB spindulių, vos 15 % jų pasiekia dermą.

UVB spindulių kiekis priklauso nuo metų laiko, dienos meto, vietovės platumos ir aukščio. Dėl šių spindulių atsiranda įdegis ir nudegimai, kurie yra natūrali odos reakcija, įspėjanti, kad ji gauna per daug UVB spindulių. UVB spinduliai ilgainiui sukelia vėžį.

UVA spinduliai įsiskverbia giliai į odą, beveik 50 % šių spindulių pasiekia dermą.

UVA spinduliai aktyvūs ištisus metus. Jie prasiskverbia per debesis ar stiklą. UVA spinduliai sukelia odos senėjimą (fotosenėjimas) ir formuoja laisvuosius radikalus. Šios molekulės pažeidžia ląstelių struktūras ir DNR, kas taip pat sukelia vėžį. Rizika yra mažesnė nei nuo UVB spindulių.

UV spindulių poveikis priklauso nuo to, į kokią vietą jie krinta.

UV spindulių poveikis priklauso nuo to, į kokią vietą jie krinta. Skirtingi paviršiai spindulius atspindi nevienodai:

- sniegas atspindi 80 % UV spindulių, smėlis – 15 %, vanduo – 25 %.

- Net ir 40 cm vandens gylyje UV spindulių poveikis siekia 40 % jų poveikio paviršiuje.

UVA ir UVB spinduliai sukelia odos vėžį, nes jie silpnina odos imuninius gynybos mechanizmus, skatina oksidacinį stresą, pažeidžia DNR ir gali paskatinti formuotis vėžines ląsteles.

Skirtingų tipų oda į saulės spindulius reaguoja skirtingai: kiekvienam tipui būdingas tam tikras fotojautrumo lygis, kurį apibrėžia fototipų klasifikacija. Fototipas rodo organizmo atsako į saulės spindulių poveikį lygį. Iš viso yra šeši fototipai. Jie suskirstyti pagal odos atspalvį, plaukų spalvą, strazdanų kiekį, polinkį nudegti ir įdegti saulėje.

I fototipas: labai šviesi oda (raudonplaukiai), visada nudega, niekada neįdega, daug strazdanų.
II fototipas: šviesi oda, visada nudega, gali įgauti šviesų įdegį, šiek tiek strazdanų.
III fototipas: odos spalva varijuoja nuo šviesios iki tamsios, visada įdega (įdegio atspalvis varijuoja nuo šviesaus iki vidutinio), gali turėti keletą strazdanų.
IV fototipas: tamsi, retai nudega, visada įdega (tamsiai), strazdanų nėra.
V fototipas: ruda oda, niekada nenudega, visada įdega (labai tamsiai), strazdanų nėra.
VI fototipas: juoda oda, niekada nenudega, strazdanų nėra.

Kuo šviesesnis fototipas (ypač aktualu I ir II, tačiau tinka ir III), tuo stipresnės apsaugos nuo saulės reikia.

Apsauginės priemonės nuo saulės sukurtos taip, kad apsaugoti nuo UVB ir UVA rūšių spindulių. Apsauginis poveikis nuo abiejų rūšių spindulių turi būti proporcingas. Apsaugos lygį nurodo SPF (angl. Sun Protection Factor – apsaugos nuo saulės faktorius). SPF reikėtų rinktis atsižvelgiant į odos fototipą ir saulės spindulių intensyvumo lygų, kuris priklauso nuo vietovės (jūra, kalnai ir t. t.).
. SPF 6 = žema apsauga SPF 15 = viditinė apsauga SPF 30 = aukšta apsauga
. SPF 50+ = labai aukšta apsauga

Rinkitės priemones, kurių tekstūra jums labiausiai patinka, tuomet bus lengviau naudoti priemonę reguliariai. Norint maksimalios apsaugos, priemones nuo saulės reikia pakartotinai naudoti kas 2 valandas. Kai kurios formulės yra atsparios vandeniui arba skatina formuotis įdegį, kad saulėje reikėtų praleisti mažiau laiko.

Kokią įtaką saulė daro odos senėjimui?

Specialistų nuomone*, saulės spinduliai sudaro 80 % veido senėjimą sukeliančių veiksnių! Senėjimo procesas, susijęs su saulės poveikiu, vadinamas fotosenėjimu.

Fotosenėjimo požymiai: gilios raukšlės, pigmentinės dėmės, telangiektazija (regimas smulkių, po oda esančių kapiliarų išsiplėtimas). Tokio tipo senėjimas būdingas visoms zonoms, kurios dažnai būna atviros ir veikiamos saulės: kaklui, nugarai, plaštakoms, dilbiams ir dekoltė. UVB ir UVA spinduliai smarkiai keičia odos ląsteles, naikina kolageną ir elastiną bei gali paskatinti formuotis vėžinius darinius.

Rūpintis savimi ir savo oda kaskart atsidūrus saulėje verta dėl daugybės priežasčių.

*Gilchrest BA et al, Effect of chronologic aging and photoaging: an overview., J Am Acad Dermatol, 1989; 21(3 Pt 2): 610-3

Venkite būti saulėje, kai jos spindulių poveikis intensyviausias. Kuo aukščiau danguje yra saulė, tuo stipresnis jos ultravioletinių spindulių poveikis. Vasarą šie spinduliai aktyviausi nuo 11 iki 16 val.
Ribokite buvimo saulėje laiką. Aukšto lygio apsaugos priemonės mažina patiriamą žalą odai ir sveikatai, tačiau neprailgina galimo buvimo saulėje laiko.
Bendras patarimas – paplūdimyje nereikėtų būti visą dieną.

Rinkitės didesnius saulės akinius su aukštu apsaugos nuo UV spindulių indeksu, plačiakraštes skrybėles ir kuo platesnius, ilgesnius drabužius (marškinėlius ilgomis rankovėmis, kelnes arba plačius, ilgus bridžus). Nepamirškite, kad geriausia apsaugos nuo saulės priemonė yra drabužiai – ypač šviesūs.
Jeigu lauke karšta, pasirūpinkite, kad jūsų vaikai nenudegtų ir neperkaistų. Skatinkite juos nuolat gerti vandenį.

Nepasikliaukite savo pojūčiais. Karščio pojūtį sukelia ne UV, o infraraudonieji spinduliai, tad nudegti galima net nejaučiant, kaip intensyviai veikia saulė (pvz., debesuotą vasaros dieną leidžiant laiką lauke ar laive).
Kalnuose saulės spinduliai kelia pavojų net ir esant žemai temperatūrai. Aukštose vietovėse atmosferos apsauga gerokai mažesnė, todėl saulė ten agresyvesnė (odą pasiekiančių UVB spindulių kiekis išauga po 4 % kas 300 metrų). Be to, sniegas atspindi ultravioletinius spindulius, todėl odą jų pasiekia dar daugiau (sniegas gali atspindėti 80 % UV spindulių).
Vėjas ir vanduo taip pat gali klaidinti: jie slopina jutiminius signalus – infraraudonųjų spindulių keliamą šilumos pojūtį. Tačiau UV spinduliai išlieka aktyvūs!

Apsauga nuo saulės būtina net ir tada, kai dangus pilkas. Priešingai nei infraraudonieji ir regimieji spinduliai, UV spinduliai prasiskverbia pro debesis. Todėl net ir vėsesnę ar apsiniaukusią dieną ultravioletinių spindulių pavojus dėl to nesumažėja.
Turint galimybę rinkitės pavėsį, bet nepamirškite, kad ir ten reikia apsaugos. Šešėlis apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau spinduliai atsispindi ir nuo žemės (žolė atspindi 3 % ją pasiekusių UV spindulių, smėlis – nuo 5 iki 25 %, sniegas – nuo 30 iki 80 %, vanduo – nuo 5 iki 90 %), o dalis saulės spindulių išskaidomi atmosferoje esančių dalelių (vidudienį nuo 30 iki 50 % UV spindulių gaunama per juos išskaidančias atmosferos molekules).