Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie alerginės kilmės atopinį dermatitą

1. Mano vaikas serga atopiniu dermatitu (AD). Ar jam išsivystys bronchinė astma arba rinitas?

Atopinis dermatitas – viena iš trijų pagrindinių ir anksčiausiai pasireiškiančių „atopijos žygio“ ligų (atopija − genetinis polinkis į alergiją). Vaikai suserga atopiniu dermatitu (dažniausiai liga prasideda kūdikystėje ir kiek rečiau - antrais-penktais gyvenimo metais), vėliau beveik pusė suserga bronchų astma ir beveik du trečdaliai – alerginiu rinitu (sloga). Tyrimai parodė, kad kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga ir jei vaikai dar kūdikystėje įsijautrina maistui (ypač pienui, kiaušiniui), tuo dažniau vėliau jie įsijautrina įkvepiamiems alergenams (namų dulkių erkučių, gyvūnų alergenams, žiedadulkėms) ir suserga alerginėmis kvėpavimo organų ligomis (astma, rinitu).

2. Kokių maisto produktų rekomenduojama vengti mamai, kai mama susidūrė su mažylio išbertais skruostais, ar atsirado raudonos niežtinčios dėmės tiesiamuosiuose/lenkiamuosiuose paviršiuose, nors dar pas gydytoją neapsilankė?

Jeigu mama maitina krūtimi ir įtariama, kad pradėjo berti dėl maisto alergijos, mama turėtų iš savo valgiaraščio pirmiausia eliminuoti pieno produktus, kiaušinius, kviečius bei kitus individualiai įtariamus maisto produktus dviem savaitėms. Jeigu odos būklė pagerėja, rekomenduojama kas savaitę vėl įvesti po vieną anksčiau eliminuotą produktą ir stebėti, ar atsinaujina buvę simptomai. Bet prisiminkite, kad būtina vengti ilgai trunkančių dietų, jeigu maisto alergeno nepatvirtino tyrimai, todėl būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą.

3. Kokie alerginiai testai (ir nuo kokio amžiaus) yra pirmiausia atliekami norint nustatyti galimą maisto alergiją sergantiems atopiniu dermatitu (AD)?

Pirmiausia atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda įtarti greitojo tipo alergines reakcijas, t. y. tokias reakcijas, kurios atsiranda nuo kelių minučių iki dviejų valandų po suvalgyto maisto. Dar vienas tyrimas, padedantis išaiškinti alergiją, yra kraujo tyrimas, kurio metu ieškoma specifinių antikūnų tam tikram maisto alergenui. Jis taip pat parodo greitojo tipo reakcijas. Maisto alergija gali sukelti ir vadinamąsias lėtojo tipo reakcijas, kurios gali pasireikšti per 48 valandas ar net 3-5 dienas po suvalgyto maisto. Šių reakcijų neparodo nei odos dūrio mėginiai, nei tyrimai iš kraujo. Tokiais atvejais mes klijuojame ant odos lopo mėginukus su maisto alergenais. Pirmą kartą odos reakciją vertiname po 48 valandų, antrą kartą – dar po 24 valandų. Galutinai maisto alergija patvirtinama atlikus provokacinį oralinį mėginį.

4. Sergant atopiniu dermatitu ir pašalinus alergeną, ar būtina odą vis tiek drėkinti kremu emolientu?

Tepti odą kremu emolientu būtina kasdien, net jeigu odos būklė pagerėja. Kremai emolientai yra riebalinės vietiškai naudojamos medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą nuo išorinių dirgiklių. Įrodyta, kad nuolatinis tepimas emolientais atitolina atopinio dermatito paūmėjimus ir juos palengvina. Tepti reikia nuo 2 iki 4-8 kartų ir net dažniau, priklausomai nuo odos būklės.

5. Kas yra svarbiausia mažylio atopinio dermatito gydyme: alergeno pašalinimas, odos priežiūra ar vaistų vartojimas?

Atopinio dermatito gydymas turi būti kompleksinis ir įvairiapusis: a) provokuojančių faktorių, įskaitant dirgiklius, alergenus bei emocinį stresą, eliminavimas; b) tinkama odos priežiūra (emolientai, specialios prausimo priemonės, maudymas); c) paūmėjimo metu oda tepama priešuždegiminiais kremais, kartais reikia gerti priešalerginius vaistus.

Rekomenduojama vengti dažniausių dirginančių medžiagų: kvapnių muilų, tualeto priemonių, vilnos, cheminių medžiagų. Taip pat būtina kontroliuoti aplinkos temperatūrą ir drėgmę, norint išvengti prakaitavimo.

6. Kas yra maisto sukeltos pseudoalerginės reakcijos? Ar būtina vengti produktų, sukeliančių šias reakcijas, sergantiesiems AD?

 Daliai vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, ligą gali paūminti maisto produktai, sukeliantys pseudoalergines reakcijas. Šių reakcijų išprovokuoti simptomai yra panašūs į sukeltus maisto alergenų, tik jų pasireiškime nedalyvauja imuniniai mechanizmai. Dažniausiai pseudoalergines reakcijas sukelia maisto produktai, turintys daug: 1) histamino (pomidorai, špinatai, rauginti kopūstai, brandinti sūriai, perdirbta mėsa ir kt.) 2) tiramino ir feniletilamino (šokoladas, konservuota žuvis); 3) histaminą atpalaiduojančių produktų (citrusiniai vaisiai, braškės, ananasai, kiaušinio baltymas, šokoladas, žemės riešutai). Dažniausiai reakcijos pasireiškimas priklauso nuo kiekio, tačiau gali atsirasti net esant ir labai mažiems maisto produkto kiekiams.

7. Kas yra svarbiausia pasirenkant odos priežiūros kosmetiką (kremą emolientą) sergant AD? Gydytojų alergologų rekomendacija.

Sergant atopiniu dermatitu sumažėja odos barjerinė funkcija, dėl ko netenkama vandens, o oda sausėja. Todėl oda turi būti nuolat drėkinama. Emolientų rekomenduojama tepti daug – kūdikiui iki 250g/sav., vaikui - iki 500 g/sav. Emolientai gali būti losjonai, kremai ir tepalai. Kai kurie emolientai gali dirginti odą dėl į juos dedamų kvapų, stabilizatorių, konservantų. Emoliento rūšis turi būti parenkama, atsižvelgiant į paciento odos būklę, oro temperatūrą, drėgmę. Nuolatinis emolientų vartojimas sumažina vietinių priešuždegiminių kremų poreikį ligos paūmėjimo metu.

8. Egzistuoja mitas: alergija sergančių vaikų mamos vienareikšmiškai teigia, kad AD didžiausią įtaką daro mityba ir ją reikia keisti iš esmės, jeigu testai rodo ir kitaip. Kiek šiame fakte yra tiesos?

Klaidinga manyti, kad atopinį dermatitą sukelia arba ligą paūmina tik maisto alergija, nes šią ligą gali paūminti ir kiti veiksniai (pvz., įkvepiami, kontaktiniai alergenai, bakterinė, virusinė infekcija). Maisto alergenai turi įtakos 30-50% atopiniu dermatitu sergančių vaikų (dažniau kūdikiams ir mažiems vaikams). Jeigu kartojami alerginiai tyrimai nerodo įsijautrinimo maistui ir kitiems alergenams, vadinasi, vaikas serga nealergine atopinio dermatito forma.