Sprendimai ir procedūros
Ar vaikas gali išaugti atopinį dermatitą? Ką daryti, jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas? Kaip pagerinti vaiko miegą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dermatovenerologė, Egzemos mokyklos lektorė Inga Kisielienė.
Einat į lauką žiemą kūdikio/vaiko veiduką patepkite riebiu tepalu, kurio sudėtyje yra daug lipidų (pvz., vazelinu, parafinu, taukmedžiu/sviestmedžiu ir pan.). Jis sudarys apsauginį sluoksnį nuo šalčio. Kremai, kurie savo sudėtyje turi vandens (drėkinantys kremai) žiemos metu turi būti užtepti bent 2 valandos prieš einant į lauką.
Vasaros metu galite tepti įprastus drėkinančius kremus. Jei diena saulėta ir būsite tiesioginiuose saulės spinduliuose, rekomenduočiau patepti kremu su apsauga nuo saulės ir nepamiršti galvos apdangalo.
Kūdikių odą saugoti būnant lauke rekomenduojama, kai oro temperatūra žemiau - 10°C. Tačiau reikia nepamiršti jutiminės temperatūros. Esant vėjui, snygiui, oda gali sušalti ir prie nedidelės minusinės temperatūros.
Odos paraudimams raminti galima naudoti kremus su cinko oksidu ar dekspantenoliu. Jei atsiranda egzemos bėrimai, paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas, nuokasos, reikalinga pradėti tepti gydomąjį priešuždegiminį vaistą (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
Pagal klinikinių studijų duomenis apie 90 proc. vaikų sergančių atopiniu dermatitu simptomus „išauga“ iki paauglystės. Kol kas neturime galimybių nustatyti, kam atopinis dermatitas pasikartos, o kam ne. Žinoma, kad atsinaujinimo tikimybė yra didesnė tada, kai vaikas atopiniu dermatitu susirgo anksti, sirgo sunkesne forma, jam išsivystė alergija, jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis.
Visų pirma reikia įvertinti, ar kūno odoje yra bėrimų. Dažnai niežėjimas naktį yra sukeltas nenuslopinto uždegimo odoje. Tokiais atvejais būtina koreguoti gydymą, tepti uždegimą mažinančius vaistus (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
Jei bėrimų kūne nėra, bet užeina naktiniai niežėjimo priepuoliai, tada juos palengvinti gali vėsūs kompresai, niežėjimą mažinantys purškalai, drėkinamojo kremo patepimas.
Baliklio vonių naudojimui apibrėžto amžiaus nėra. Prieš atliekant baliklio vonias vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju. Baliklio vonias rekomenduojama naudoti, kai turime pablogėjusią egzemą, daug nuokasų, šlapiuojančių bėrimų.
Visiškai odos infekcijos, stafilokoko, išvengti nepavyks. Šis mikroorganizmas ant pažeistos odos patenka iš aplinkos. Dėl egzemos sukelto uždegimo odos imuninė sistema nesugeba nuo jo apsiginti, todėl stafilokoko bakterija patekusi ant odos sustiprina uždegimą ir egzemos simptomus. Šiuo atveju padės antiseptikai (geriausiai be alkoholio) arba antiseptinės vonios, pavyzdžiui, baliklio vonios.
Fototerapiją UVB 311 nm bangos ilgio spinduliais galima skirti nuo 8 metų amžiaus, bet individualiais atvejais gydytojas gali skirti ir anksčiau, bet ne iki 1 metų amžiaus. Jokiu būdu fototerapijos negalima skirti nepasitarus su gydytoju.
Jei tai tikrai „šalčio alergija“, greičiausiai kalbama apie šalčio dilgėlinę, kai paveikus šalčiui atsiranda dilgėlinės tipo bėrimas. Tokiais atvejais vengiama šalčio, naudojami antihistamininiai preparatai, lokaliai tepami priešuždegimio poveikio kremai.
Jei kalbame apie atvejus, kai oda išsausėja, pradeda berti egzemos bėrimais atšalus orams, tai tipiška dermatito eiga. Daugelis egzemų pablogėja šaltuoju metų laiku. Oda labiau sausėja dėl klimatinių pokyčių, veikiant šalčiui, vėjui, sausam aplinkos orui. Tokiais atvejais būtina reguliariai odą drėkinti, prieš einant į lauką patepti daugiau lipidų (riebesnį) turintį kremą.
Jei yra bėrimai, rekomenduočiau naudoti priešuždegiminius tepamus vaistus. Jei juos tepate ir nepadeda, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu dėl gydymo plano korekcijos.
Būna atvejų, kai nepaisant ilgo gydymo kurso vaistais odos būklė vėl pablogėja. Tokiais atvejais reikia tęsti vietinį gydymą, taip pat pasitarti su gydytoju dėl alternatyvių gydymo būdų – jis įvertins odos būklę, ar saugu tęsti kortikosteroidų kremus, ar nėra atrofijos, taip pat ieškoma dirgiklių, sukeliančių dažnus paūmėjimus, taikoma palaikomojo gydymo taktika, o jei reikia, koreguojamas gydymas, medikamentai.
Dalis žmonių gali naudoti tą patį emolientą daug mėnesių, kiti pastebi, kad jo efektyvumas sumažėja. Šis fenomenas aiškinamas tuo, kad su laiku mažėja odoje esančių receptorių jautrumas, taip pat keičiasi įpročiai, nuolat naudojant tą patį preparatą pradedama rečiau, mažiau patepti. Jei Jums emolientas tinka, keisti jo nebūtina. Jei pastebėjote, kad efektas ne toks, koks buvo – pakeiskite.
Nebūtina. Bet jei oda labai išsausėjusi, pleiskanoja, ją sudrėkinkite drėkinančiu kremu, bet ne mažiau kaip 2 valandos einant į lauką. Visais kitais atvejais, žiemą prieš išėjimą į lauką patepkite atvirą odą riebiu tepalu.
Yra įvairių tepimo metodų. Mano nuomone, labiausiai pasiteisinęs ir efektyviausias, bei mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, kai pradžioje viso kūno odą tepame emolientu, o jam susigėrus po kelių minučių ant bėrimų tepami vaistai.
Sunerimti nereikia. Oda yra jautresnė, labiau reaguoja odos kraujagyslės į šaltį ir vėją.
Įvairiai. Jei odoje nėra aktyvių bėrimų, maudymasis jūroje ir saulė odos būklę dažniausiai pagerina. Jei odoje yra aktyvių paūmėjusių bėrimų, nuokasų, jūros vanduo gali graužti, deginti. Tokiais atvejais kelias dienas gausiai drėkinkite, tepkite priešuždegiminius vaistus, nurimus uždegimui maudytis jūroje galima. Prieš maudantis jūroje, išbertas vietas galima patepti riebiu kremu ar tepalu, sudarančiu plėvelę ant odos.
Retesniais atvejais gali. Ypač, kai oda prakaituoja, arba pabūnama ilgiau ir nudegama. Dažniausiai sergantiems atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja.
Sergančių atopiniu dermatitu odą nuo saulės saugome taip pat kaip ir sveiką odą. Kremai su SPF odos būklės dažniausiai nepablogins. Kadangi sergantys atopiniu dermatitu turi didesnę tikimybę alerginiams susirgimams, tame tarpe ir kontaktiniam alerginiam dermatitui, rekomenduojama, kad jie būtų be kvapiųjų medžiagų, savo sudėtyje turėtų fizikinių filtrų nuo saulės (titano dioksido, cinko oksido). Rekomenduojama vengti priemonių su kai kuriais cheminiais UV filtrais, tokiais kaip benzofenonas, oksibenzonas, avobenzonas, metoksidibenzoilmetanas, trisiloksanas, oktokrilenas. Nupirkus naują kremą pabandykite juo patepti nedidelį odos plotą ir pažiūrėti, kaip oda reaguoja.
