Suprasti savo odą
Raudona niežtinti dėmė – skamba kaip egzema! Daugelis iš mūsų kalba apie egzemą iš tiesų nežinodami, kas tai yra. Šiuo trumpu žodžiu – egzema – apibūdinami įvairių tipų susirgimai, kurių priežastys gali būti skirtingos ir kuriems nebūtinai reikia tų pačių atsargumo priemonių.
Iš tiesų šis simptomas būdingas bet kokio tipo egzemai. Egzema, kurią dermatologai vadina dermatitu, yra trijų tipų: atopinis dermatitas (dažnai vadinamas atopine egzema), iritacinis kontaktinis dermatitas (iritacinė kontaktinė egzema) ir alerginis kontaktinis dermatitas (alerginė kontaktinė egzema). Nors paūmėjimo metu visų trijų tipų egzema atrodo panašiai, tai yra skirtingos patologijos. Paaiškinsime, kaip jas atskirti.
Atopiniu dermatitu dažniausiai serga vaikai ir kūdikiai. Pramoninėse šalyse atvejų skaičius per pastaruosius 30 metų patrigubėjo: įvairiose šalyse sergančių vaikų skaičius svyruoja nuo 10 iki 30 proc. Daugumai jų atopinė egzema praeina sulaukus maždaug septynerių ar aštuonerių metų.
Jei norite daugiau sužinoti apie egzemą vaikystėje, skaitykite mūsų straipsnį čia: „Vaikų egzema“
Vis dėlto liga gali tęstis ir paauglystėje. Skaičiuojama, kad pasaulyje nuo atopinio dermatito kenčia nuo 10 iki 20 proc. paauglių.
Jei norite daugiau sužinoti apie egzemą paauglystėje, skaitykite mūsų straipsnį čia: „Paauglių egzema“
Pramoninėse šalyse šia liga serga 10 proc. suaugusiųjų. Iš 10 proc. suaugusiųjų, sergančių atopine egzema, kai kurie ja serga nuo vaikystės. Kitiems buvo remisijos laikotarpis, o problema sugrįžo vėliau, gal net po kelerių metų. Dar kiti suaugusieji su egzema susidūrė pirmą kartą gyvenime.
Jei norite daugiau sužinoti apie suaugusiųjų egzemą, skaitykite mūsų straipsnį čia: „Suaugusiųjų egzema“
Atopinė egzema yra lėtinė ir cikliškai pasikartojanti liga, dėl kurios oda būna labai sausa. Šią ligą, kuri nėra užkrečiama, tačiau gali rimtai paveikti gyvenimo kokybę, sudaro trys etapai, kurie gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
Ant veido ir kūno atsiranda šiurkščių raudonų dėmių, oda tampa sudirgusi ir ją niežti. Ant kiekvienos dėmės yra mažų, skysčio pripildytų pūslelių. Dažnai niežti labai stipriai, todėl žmogus nevaldomai kasosi. Tuomet dėmės ima šlapiuoti ir kraujuoti, kartais gali įsimesti infekcija. Vartojant gydytojo paskirtus vaistus, dažniausiai vietinio poveikio kortikosteroidus, galiausiai dėmės išdžiūsta ir išnyksta.
Oda grįžta į „normalią“ būseną, t. y. būna labai sausa, ją tempia ir visada kelia diskomfortą. Kai kuriose vietose oda gali pleiskanoti, būti šiurkšti, gali matytis baltos linijos.
Po kelių savaičių ar mėnesių prasideda naujas paūmėjimas, kurio priežastis nebūtinai yra aiški. Ciklas vėl prasideda iš naujo.
Per paūmėjimą niežulys kartais gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę: atsiranda dirglumas, miego problemos, nuovargis, jaudulys dėl išvaizdos, kartais kyla psichologinių ar bendravimo sunkumų…
Atopinį dermatitą gali sukelti dvi priežastys: genetinis polinkis arba epigenetiniai veiksniai, susiję su aplinka ir gyvenimo būdu.
Atvejai kartojasi šeimoje
Ši odos liga dažnai paveldima. Tai tokia oda, kuri yra pralaidi, labai sausa ir porėta. Kadangi joje trūksta lipidų, ji neveikia kaip barjeras nuo aplinkos. Ji pralaidesnė ir viską sugeria kaip kempinė, todėl į ją patenka aplinkoje esantys alergenai bei dirgikliai.
Ligą sukeliantys ir būklę sunkinantys veiksniai
Esant atopiškai odai, egzemos paūmėjimą gali sukelti daug veiksnių: šaltis, vėjas, karštis, prakaitas, tarša, žiedadulkės, nepritaikyta kosmetika, plovikliai, vaistai… Visi žmonės jautrūs skirtingiems dalykams, o mitybos racionas situaciją gali dar labiau apsunkinti. Lemiamą vaidmenį vaidina virškinimo sistema ir žarnyno mikrobiomas. Galiausiai egzemą gali sužadinti ir stresas bei emocijos. Kiekvienas paūmėjimas kyla dėl sutrikusios imuninės sistemos, kuri bėgant laikui reaguoja vis jautriau.
Svarbu atopinę egzemą pradėti gydyti kuo anksčiau, nesvarbu, ar ja serga vaikas, ar suaugęs. Dermatologai turi efektyvių priemonių, padedančių padidinti pacientų kasdienį komfortą. Trumpalaikis prioritetas yra numalšinti niežulį, o ilgalaikis tikslas – paūmėjimus padaryti retesnius.
Tepimas emolientu, siekiant sudrėkinti odą ir papildyti ją lipidais
Tai paprastas ir pagrindinis būdas, padedantis išvengti paūmėjimų. Jei jūsų oda atopiška, svarbu visą kūną dukart per dieną ištepti specialiai jūsų odai skirtu emolientu. Naudojant kasdien numalšinamas niežėjimas. Per ilgą laikotarpį tokios priemonės drėkina odą ir suteikia jai trūkstamų lipidų, todėl atkuriama odos barjerinė funkcija ir rečiau įvyksta atkryčiai. Be to, būtinai naudokite švelnų prausiklį, kuris nedirgintų odos, pavyzdžiui, dušo aliejų. Galiausiai visada verta būti atsargiems naudojant bet kokias kitas kosmetikos priemones, nes jos gali sukelti odos reakciją.
Vietinio poveikio gydomieji kremai, parduodami su receptu
Įvykus paūmėjimui, visą odą ir toliau reikia tepti drėkinamuoju kremu, papildomai vietiniais kortikosteroidais tepant raudonas ir niežtinčias dėmes iškart, kai tik pasirodo simptomai. Kaskart patepus dėmių būklė gerėja, jos mažėja – atitinkamai reikia ir mažiau vietinio poveikio steroidinių preparatų. Pamažu mažindami naudojamą kiekį, išvengsite ligos sugrįžimo nutraukę gydymą. Apskritai, jei laikomasi gydytojo nurodymų, atopiniam dermatitui gydyti vartojamų vietinio poveikio kortikosteroidų šalutinis poveikis pasitaiko labai retai.
Geri įpročiai
– Paūmėjimo laikotarpiu kas antrą dieną trumpai prauskitės po dušu, šiltu ar net šaltu vandeniu. Venkite vonių.
– Po treniruotės visą prakaitą nusiplaukite po dušu.
– Rankas plaukite šaltu arba šiltu vandeniu, jokiu būdu ne karštu. Naudokite tą pačią priemonę, kaip ir prausdamiesi po dušu.
– Rinkitės tokį skalbiklį, kurį jūsų oda toleruoja, taip pat švelnią tekstilę, kuri nedirgina odos.
– Kasdien vėdinkite gyvenamąsias patalpas, nebent būtų žiedadulkių sezonas.
– Užsiimkite mėgstama atpalaiduojančia veikla, kad sumažintumėte stresą ir pagerėtų nuotaika. Susisiekite su specializuotomis pacientų ir tarnybų asociacijomis, kad rastumėte pagalbos ir išlaikytumėte teigiamą požiūrį – tai geriausias būdas suvaldyti egzemą!
– Taip pat yra kontaktinis dermatitas, kuris gali būti dviejų tipų: iritacinis kontaktinis dermatitas ir alerginis kontaktinis dermatitas – šis pasitaiko rečiau.
Skaitykite mūsų straipsnį: „Sprendimai, palengvinantys gyvenimą su atopine egzema“
Iritacinis kontaktinis dermatitas sudaro 80 proc. visų kontaktinės egzemos (iritacinės ir alerginės) atvejų. Sunku pasakyti, kiek žmonių serga iritaciniu kontaktiniu dermatitu, nes daug jų niekada nesikreipia į gydytoją. Net jei liga dažniausiai praeina nenustatyta, skaičiuojama, kad ja serga nuo 2 iki 10 proc.1 žmonių, po lygiai vyrų ir moterų. Iritacinis kontaktinis dermatitas sudaro 95 proc.2 profesinių odos ligų atvejų. Kai kurie žmonės serga ir atopine, ir kontaktine egzema.
Iritacinio kontaktinio dermatito atveju odos reakcija atsiranda po sąlyčio su tam tikra dirginančia medžiaga: kosmetikos priemone, cheminiu produktu, metalu, vaistais, gamtinės kilmės medžiaga… Iritaciniu kontaktiniu dermatitu liga vadinama todėl, kad reakciją galima susieti su dirgiklio lietimu arba trynimu tam tikrą laiką. Tai nėra alergija ir nėra užkrečiama.
Labai dažnai šio tipo egzema pasireiškia ant veido ir rankų. Klasikiniai simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kam jautrus konkretus žmogus. Jie gali būti įvairūs – nuo sausos odos iki paraudimo, tinimo, mažų guzelių, raudonų dėmių, skysčio pripildytų pūslių, dilgsėjimo ar deginimo pojūčio, taip pat stipraus niežėjimo... Kai problema tampa lėtine, oda taip pat gali sustorėti, pleiskanoti, gali atsirasti nedidelių įtrūkimų. Jei pažeista vieta yra matoma, tai patraukia ir kitų žmonių dėmesį – dėl to gali būti jaučiama gėda ar net išsivystyti kompleksas.
Tam tikra kūno reakcija į dirgiklį yra susijusi su sutrikusia odos barjerine funkcija. Reakcija įvyksta praėjus kelioms valandoms po sąlyčio ir yra tiksliai toje vietoje, kur įvyko sąlytis.
Štai keli dirgiklių, galinčių sukelti iritacinę kontaktinę egzemą, pavyzdžiai. Atkreipkite dėmesį, kad reakcija gali būti dar stipresnė, jei yra sunkinančių fizinių veiksnių, pavyzdžiui, trintis, trynimasis, šaltis ar karštis...
- Cheminiai produktai: plovikliai, dezinfekantai, antiseptiniai produktai, rūgštys, šarmai, organiniai tirpikliai
- Augalų apsaugos produktai
- Kai kurie augalai
- Metalų druskos
Vienas iš geriausiai žinomų iritacinio kontaktinio dermatito tipų yra „namų šeimininkių dermatitas“, kurį sukelia sąlytis su valymo priemonėmis ir plovikliais. Ši liga pasitaiko ir namų, ir profesinėje aplinkoje, pavyzdžiui, ūkio dalies darbuotojams, slaugytojams. Didesnė iritacinio kontaktinio dermatito rizika kyla kai kurių profesijų atstovams:
- Valytojai: cheminiai produktai, plovikliai, dezinfekantai…
- Statybininkai
- Sveikatos priežiūros specialistai: dažnas rankų plovimas, cheminiai produktai, dezinfekantai, antiseptikai…
- Automobilių gamyba
- Žemės ūkio ir sodininkystės specialistai: pasėlių apsaugos produktai
Kuo greičiau nuvalykite paveiktą vietą švelnia prausimosi priemone. Jei įvyko stipri reakcija, kreipkitės į gydytoją.
Geri įpročiai
Alerginis kontaktinis dermatitas pasitaiko daug rečiau nei iritacinis kontaktinis dermatitas. Jis sudaro apie 20 proc. kontaktinės egzemos atvejų.
Simptomai labai panašūs į iritacinio kontaktinio dermatito simptomus: paraudimas, tinimas, guzai, raudonos dėmės, deginimo pojūtis, stiprus niežulys, taip pat sustorėjusi oda, kurioje atsiranda mažų įtrūkimų. Simptomai pasireiškia po kartotinio sąlyčio su tuo pačiu alergenu.
Kitaip tariant, gali būti, kad per daugelį sąlyčio su konkrečiu alergenu metų reakcijos nebuvo, o po to netikėtai kilo egzemos protrūkis. Per laikotarpį, kuomet nepasireiškia jokių konkrečių įspėjamųjų ženklų, vyksta jautrinimas, o po jo įvyksta ataka.
Reakcija įvyksta vietoje, kur įvyko sąlytis, paprastai po 24–96 valandų. Simptomai gali atsirasti daug vėliau ir išplisti į platesnį plotą nei tas, kuriame įvyko sąlytis, kartais net į kitas kūno dalis. Gyvenimo kokybę gali stipriai paveikti niežėjimas ir diskomfortas, taip pat kitų žmonių požiūris, jei reakcija yra matomoje kūno vietoje.
Dermatologai dažnai sako, kad iritacinė egzema atveria kelią alerginei egzemai, nes abi formos yra labai panašios. Jos iš esmės susijusios tarpusavyje. Dėl pakartotinio alergeno poveikio iritacinė egzema tampa alergine egzema. Organizmas įjautrinamas ir tai išprovokuoja imuninę reakciją net esant labai nedideliam alergeno kiekiui.
Vieta, kurioje atsirado egzema, gali padėti nustatyti jos priežastį:
- Galvos oda: šampūnas, plaukų dažymo priemonės, šukuosenų formavimo priemonės…
- Veidas: kosmetika, kūno priežiūros priemonės, vietinio poveikio preparatai, apsaugos nuo saulės priemonės, kvepalai…
- Akių vokai: makiažas, akių lašai, nagų lakas (kadangi akis per dieną liečiame daugiau nei 100 kartų, to net nepastebėdami)…
- Lūpos: lūpų dažai arba lūpų balzamas, dantų pasta, muzikos instrumentai…
- Ausys, kaklas: papuošalai, nagų lakas, kvepalai…
- Kūnas: apatiniai drabužiai, kūno priežiūros priemonės
- Kojos ir pėdos: pleistrai, batų klijai, kojinės…
- Plaštakos: dalykų, kuriuos paliečiame per dieną, sąrašas yra pernelyg ilgas!
Vėlgi, kai kurių specialybių darbuotojams alerginio kontaktinio dermatito išsivystymo rizika yra didesnė:
- Kirpyklų ir grožio salonų specialistams: cheminiai produktai, plaukų dažai, nagų lakas, kvepalai…
- Statybininkams: betonas, cementas, klijai, dažai, lakas…
- Sveikatos priežiūros specialistams: dažnas rankų plovimas, cheminiai produktai, medikamentai, latekso pirštinės, pleistrų klijai, protezai…
- Kepėjams: miltai, prieskoniai, kvapiosios medžiagos…
- Automobilių gamintojams: dažai, tepalai, guma, pramoninės alyvos, tirpikliai…
- Žemės ūkis ir sodininkystė: pesticidai, trąšos, pasėlių apsaugos produktai…
Jei manote, kad jums yra alerginis kontaktinis dermatitas, pasikonsultuokite su gydytoju, kuris gali išrašyti tinkamų vietinio poveikio vaistinių preparatų (dažniausiai kortikosteroidų). Vėliau taip pat galite apsilankyti pas alergologą arba dermatologą, kuris specializuojasi alergijų srityje, ir atlikti alergijos tyrimą. Be abejo, tikslas yra nustatyti, kas sukėlė reakciją, kad ateityje galėtumėte išvengti tokio sąlyčio.
Labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai jautriai odai
Skin Barrier Therapy™ patentas
Švelnus gelinis prausiklis, raminantis niežėjimą.
Visai šeimai (išskyrus neišnešiotus kūdikius)
Labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai jautriai odai
Skin Barrier Therapy™ patentas
Drėkina 24 val. ir suteikia komforto jausmą vos nusiprausus.
Visai šeimai (išskyrus neišnešiotus kūdikius)
Labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai jautriai odai
Skin Barrier Therapy™ patentas
Intensyvus niežėjimą mažinantis ir odos barjerą atkuriantis kremas emolientas. Pasižymi stipriu raminamuoju ir maitinamuoju poveikiu.
Visai šeimai (išskyrus neišnešiotus kūdikius)
Labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai jautriai odai
Skin Barrier Therapy™ patentas
Gaivus, intensyviai maitinantis ir niežėjimą raminantis gelis-kremas.
Visai šeimai (išskyrus neišnešiotus kūdikius)
Sausai ir labai sausai jautriai odai Labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai jautriai odai
Skin relief technology
Greito poveikio niežėjimą raminanti priemonė.
Visai šeimai (išskyrus neišnešiotus kūdikius)
