Ekspertų pokalbiai
Mano vaikas serga atopiniu dermatitu!
Tai dažniausia vaikų odos liga. Tėvams, kuriems teko susidurti su alergija ar atopija, yra didesnė rizika, kad jų vaikas sirgs alerginėmis ligomis.
Kas yra atopinis dermatitas?
Atopinis dermatitas (AD) – tai uždegiminė, niežėjimą sukelianti, lėtinė recidyvuojanti odos liga, kuria pasaulyje serga iki 20 % visų mažų vaikų. Tai dažniausia vaikų odos liga. Tėvams, kuriems teko susidurti su alergija ar atopija, yra didesnė rizika, kad jų vaikas sirgs alerginėmis ligomis.
AD sergantiems vaikams paprastai ant odos atsiranda raudonų, sausų ir niežtinčių dėmių. Dažnai kasantis ant odos gali atsirasti pūslių, oda gali šlapiuoti, susidaryti šašų ar opų dėl infekcijos.
Kūdikiams egzema paprastai pasireiškia veido, galvos odos, rankų ir kojų srityse. Vyresniems vaikams egzema gali būti tik alkūnių ir kelių linkiuose.
Tokia jautri oda gali reaguoti į prakaitą, karštį, šiurkščią aprangą iš dirginančių audinių ir pluoštų. Taip pat ji gali reaguoti į kai kuriuos ploviklius, muilus ir prausiklius. Kai kurie vaikai gali būti alergiški maistui (pienui ar kiaušiniams), gyvūnams, dulkių erkutėms, medžių ir žolių žiedadulkėms, tačiau AD sukeltų pažeidimų ir alergenų poveikio ryšys ne visada aiškus.
Daugeliu atveju AD diagnozuojamas per eilinę patikrą, tačiau jei vaikui pasireiškia bet kurie pirmiau išvardyti simptomai ar požymiai, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip rekomenduojama gydyti AD?
Net optimaliai pritaikius gydymą, pacientams atsiranda paūmėjimo laikotarpių, kurie paveikia pacientų ir jų globėjų gyvenimo kokybę.
Yra keletas vaikams skirtų gydymo būdų, įskaitant vietinius kortikosteroidus ir kalcineurino inhibitorius odos uždegimui slopinti, taip pat geriamuosius antihistamininius vaistus niežėjimui malšinti. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir sisteminio (intraveninio, poodinio ar peroralinio) gydymo, tačiau visiems pacientams, neatsižvelgiant į AD sunkumo laipsnį, turėtų būti skiriamas bazinis gydymas emolientais, padedančiais atkurti ir išlaikyti sveikos odos savybes.
Reikėtų vengti aplinkos dirgiklių ir ypatingą dėmesį skirti saulės poveikiui, naudoti tinkamus apsauginius kremus nuo saulės, o po jų papildomai tepti emolientą. Maudymasis turėtų trukti ne ilgiau kaip 5–10 minučių, praustis reikėtų šiltu vandeniu ir naudojant nedidelį kiekį prausiklių be muilo; reikėtų vengti trinti odą rankšluosčiu, o nusiprausus kuo greičiau pasitepti vietinio poveikio gydomaisiais preparatais ir (arba) emolientais.
Tepantis emolientais oda labiau sudrėkinama ir sumažėja kserozė, taip pat įrodyta, kad tai sumažina niežėjimą, paraudimą, pleiskanojimą ir odos sustorėjimą bei sukietėjimą. Be to, jie padeda išlaikyti ir atkurti odos barjerinę funkciją, sumažinti bakterinės superinfekcijos riziką, užkirsti kelią būsimiems paūmėjimams ir kitų vietinio gydymo priemonių poreikiui. Dėl to emolientus rekomenduojama naudoti kasdien, net jei vaikui nepasireiškia aktyvios egzemos požymiai.
Emolientu reikėtų teptis bent 2 kartus per dieną, ypač po maudymosi, tepti visą odą, o ne tik aktyvių pažeidimų vietas.
Naudojant kartu su kitais vietinio poveikio gydomaisiais preparatais, nėra aiškių įrodymų, kokiu eiliškumu ir kada reikia naudoti emolientą. Pasitepus gydomaisiais preparatais, siūloma palaukti 30 minučių ir tik tada tepti emolientą.
Reikėtų imtis priemonių, kad emolientas nebūtų užterštas bakterijomis:
a) vengti dalijimosi tarp pacientų;
b) pirmenybę teikti pompų dozatoriams;
c) jei emolientas yra inde, naudoti švarų šaukštą arba mentelę (niekada nekiškite pirštų į indą).
