Suprasti savo odą

Viskas, ką turite žinoti apie atopišką savo vaiko odą

Galima pamanyti, kad kilusi epidemija... Vos kas nors pamini atopinį dermatitą (dar dažnai vadinamą atopine egzema), stebina girdėti, kiek daug tėvų su tuo susiduria. Išsivysčiusiose šalyse skaičiuojama, kad 10–20 % vaikų kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu pasireikš atopinio dermatito simptomai. Nors dėl priežasčių galima diskutuoti (šiuolaikinis maistas, aplinka, tarša?), atopine egzema sergančių vaikų skaičius tik didėja. Ši lėtinė odos liga apsunkina kasdienį gyvenimą visai šeimai ir dažnai praeina tik suaugus (bet ne visada...). Norint tinkamai pasirūpinti tokia oda, pirmiausia reikia ją suprasti. Kas vyksta su jūsų vaiko oda?

Kaip atpažinti atopinį dermatitą?

Ar jūsų vaiko skruostų ir rankų oda yra labai sausa (mediciniškai vadinama kseroze), dažnai pleiskanojanti (sausa oda, kuri lupasi), o kartais išberia raudonomis dėmėmis? Ar vaikas kasosi, muistosi dėl diskomforto, dažnai verkia ir jam sunku užmigti? Gali būti, kad jam yra atopinis dermatitas (atopinė egzema). Geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirtų tinkamą gydymą.

Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Kasymasis, kurį lemia niežėjimas, yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito simptomų.
Dažniausiai ši odos liga pasireiškia kūdikiams, sulaukusiems maždaug 3 mėnesių. Pirmiausia atsiranda raudonų dėmių ant skruostų, rankų, kojų, galvos ir sėdmenų.
Vaikui augant, sulaukus 12 mėnesių, dėmės pereina į odos klostes (kaklą, kelių ir alkūnių linkius, už ausų), aplink burną ir ant plaštakų.

Paūmėjimai

Ant odos atsiranda dėmių, kurios iš pradžių rausvos, o vėliau tampa vis raudonesnės ir labiau iškilusios.
Uždegimo apimtą odą stipriai niežti. Jei vaikas kasosi, uždegimas stiprėja, todėl odą dar labiau niežti ir padidėja infekcijos rizika.
Labai nukasytos dėmės ima šlapiuoti. Galite pastebėti, kad atsirado mažų pūslelių, pripildytų skysčio, ir formuojasi šašiukai. Visas plotas netgi gali patinti (atsirasti edema). Šiuo metu kyla didžiausia rizika išsivystyti bakterinei infekcijai (sukeltai auksinio stafilokoko). O būtent dabar vaikas nori kasytis labiausiai!
Kasantis atsiranda mažų opelių, kurios dar labiau apsunkina situaciją.

Ramybės fazė

Priemonės nuo uždegimo (vietiniai kortikosteroidai) odą išgydo ir dėmės išblunka, tačiau oda vis tiek yra sausa.
Ją vis dar niežti, nors dėmių nėra. Oda tebėra apimta mikrouždegimo. Ją reikia KASDIEN drėkinti emolientais.
Po kelių savaičių kyla naujas paūmėjimas, kurį nebūtinai pavyksta susieti su jį paskatinusiu dirgikliu. Paūmėjimo ir ramybės laikotarpiai keičia vienas kitą, o gerai drėkinant odą laikotarpį tarp paūmėjimų galima pailginti.

Stiprus niežėjimas...

Atopinis dermatitas iš tiesų veikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo keliamo diskomforto. Niežėjimas gali būti labai stiprus, netgi nepakeliamas. Turite būti supratingi, jei vaikas yra suirzęs ar paniuręs, negali užmigti ar susikaupti mokykloje. Jo oda verčia jį stipriai kentėti! Taip pat vaikui nėra lengva kontroliuoti kasymąsi, net jei kasantis susidaro uždaras uždegimo ir infekcijos ratas. Vis dėlto yra sprendimų, kaip galite padėti vaikui ir numalšinti odos niežėjimą.

1. Oda yra labai sausa, jai trūksta ir vandens, ir lipidų.
> Ją reikia pamaitinti naudojant drėkinamąsias priemones.

2. Oda prastai atlieka barjerinę funkciją. Išorinis sluoksnis yra labiau pralaidus.
> Odą reikia apsaugoti nuo mikropažeidimų, dėl kurių jos būklė dar labiau pablogėtų, pavyzdžiui, nuolatinio kasymosi ar pernelyg agresyvių higienos priemonių.

3. Oda praleidžia alergenus (išorinius veiksnius, pavyzdžiui, dulkes, dulkių erkutes...) ir tampa dar jautresnė, o tai išprovokuoja stiprią ir nepagrįstą imuninės sistemos reakciją.
> Neįmanoma išvengti visų namuose ir aplinkoje esančių alergenų, tačiau galime kontroliuoti būklę pabloginančius veiksnius.

4. Jūsų vaiko organizmas ginasi nuo pseudoatakų, paskatindamas odos uždegimą – matomą atopinio dermatito paūmėjimą.
> Šiuo etapu visiškai tinka vartoti vietinius kortikosteroidus uždegimui nuslopinti.

Priežastys: kodėl išsivysto atopinis dermatitas?

Yra paveldimumo elementas...

Egzistuoja palanki genetinė aplinka, kurioje gali išsivystyti atopinis dermatitas. Į atopines ligas linkusios šeimos yra jautresnės aplinkos alergenams. Jei šia liga šiuo metu serga arba anksčiau sirgo vienas iš tėvų, rizika, kad vaikas susirgs atopiniu dermatitu, yra 30 %, o jei abu tėvai – rizika siekia 70 %2.

Aplinkos vaidmuo

Paveldimumas svarbus, bet vien tuo negalima paaiškinti, kodėl per pastaruosius 40 metų ligos atvejų skaičius šitaip išaugo. Vieni kalba apie pernelyg didelę higieną šiuolaikinėje visuomenėje, ypač miestuose, kur vaikai ankstyvame amžiuje nesusiduria su alergenais. Per dažnas odos plovimas vandeniu, blogai vėdinamas (dulkių erkutės) ir per gerai apšiltintas būstas, cigarečių dūmų ir miesto taršos poveikis... Prastai stimuliuojama jų imuninė sistema sutrinka.

Gera žinia ta, kad sulaukus 15 metų ir vėliau tik 4 % suaugusiųjų serga atopiniu dermatitu⁵. Daugeliu atvejų liga praeina vaikystėje.

NE: Egzema yra matoma, bet kiti žmonės ja užsikrėsti negali. Tai svarbus faktas, kurį turite paaiškinti savo vaikui, jo draugams ir jų tėvams...

NE: Tačiau egzemą būtina tinkamai gydyti paūmėjimo laikotarpiu ir kasdien drėkinti odą. Pagrindinę riziką kelia infekcija.

NE: Nebūtinai. Alergijos ir imuninės sistemos tyrimai neatskleis jokios naujos informacijos apie atopinio dermatito paūmėjimus, išskyrus tuos atvejus, kai tinkamai taikytas vietinis gydymas nedavė rezultatų ir kai sulėtėjo augimas. Kai kurie gydytojai pataria atlikti tyrimą, kad būtų galima nustatyti kitas užslėptas atopines patologijas, pavyzdžiui, astmą ir, retais atvejais, alergiją maistui.

NE: Vis dėlto su ja gyventi sunku. Atopiniam dermatitui vertinti nustatytos trys kategorijos: lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus, atsižvelgiant į simptomų intensyvumą, tipą ir poveikį gyvenimo kokybei. Specialistų nuomone3, atopišką odą turinčio vaiko gyvenimo kokybė prilygsta astma ar diabetu sergančio vaiko gyvenimo kokybei. 96 % gydytojų4 mano, kad atopinis dermatitas turi įtakos tiek vaikų, tiek jų artimųjų gyvenimo kokybei: gydymui, maistui, gyvenimo sąlygoms, miegui, stresui... Nedvejodami kreipkitės į gydytoją dermatologą arba pediatrą, kad gautumėte pagalbą ir atsakymus į visus jums rūpimus klausimus.