Ekspertų pokalbiai
Atopinis dermatitas (AD) yra neužkrečiamas, uždegiminis odos sutrikimas, kuriam būdingas intensyvus niežėjimas, pernelyg didelis odos sausumas ir bėrimai. Liga yra lėtinė su svyruojančiais paūmėjimais ir remisijomis, dažniausiai pasireiškia vaikystėje.
80 % pacientų jis prasideda iki 5 metų amžiaus, tačiau 60 % iš jų, ypač tiems, kuriems simptomai yra lengvi, simptomai susilpnėja arba išnyksta po lytinio brendimo. Vidutinio sunkumo ir (arba) sunkių požymių turintiems pacientams AD paprastai tęsiasi po brendimo ir net išlieka suaugus, darydamas įtaką gyvenimo kokybei.
AD diagnozė dažniausiai yra klinikinė. Pagrindinis simptomas yra intensyvus niežėjimas, sukeliantis „niežėjimo ir kasymosi“ ciklą. Sakoma, kad AD yra niežėjimas, kuris sukelia bėrimą, o ne bėrimas, sukeliantis niežėjimą (t. y. niežtinčią odą).
Priežastys yra sudėtingos ir nulemtos daugelio veiksnių, susijusios su genetinio polinkio, aplinkos veiksnių, tam tikrų imunologinių pokyčių ir odos barjero sutrikimo sąveika. Nors visi šie veiksniai yra glaudžiai susiję, pagrindinis vaidmuo atopinio dermatito patogenezėje tenka odos barjerinės funkcijos pakitimams.
Odos baltymas su nefunkcionuojančiomis mutacijomis yra svarbiausias genetinis atopinio dermatito rizikos veiksnys. Šio baltymo funkcijų praradimas lemia didelį transepiderminį vandens netekimą, padidėjusį odos pralaidumą maisto ir aplinkos alergenams, leidžiantį jiems prasiskverbti vidun ir sukelti įsijautrinimą bei uždegimą, dėl kurio gali prasidėti „atopinis maršas“ (t. y. ši seka: bronchų astma, alerginis rinitas).
IgE įsijautrinimą tam tikram maistui gali sukelti sąlytis su oda, kuri efektyviai neatlieka barjero vaidmens, papildant šio baltymo genų mutaciją odoje. Dėl barjero defektų į odą gali prasiskverbti įvairūs alergenai, taip pat ir maisto baltymai, skatinantys įjautrinimą ir IgE sintezę, kuri gali prisidėti prie atopiniam dermatitui būdingo odos uždegimo.
Skaičiuojama, kad 40 % vaikų, sergančių vidutinio sunkumo forma, ir tikriausiai daug daugiau vaikų, sergančių sunkia AD forma, turi susijusią alergiją maistui. Dar didesnei daliai vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, dažnai būna padidėjęs specifinio IgE kiekis, kartais net ir nesant tikros alergijos. Tai paaiškina, kodėl intensyviai diskutuojama dėl alergijos vaidmens AD patogenezėje ir ligos sunkumo laipsnio.
Odoje alergija maistui (sukelta IgE) pasireiškia kaip ūminė dilgėlinė, angioedema ir kontaktinės reakcijos. Jei AD paūmėja dėl maisto produkto poveikio, tokios reakcijos nėra IgE sukeltos padidėjusio jautrumo reakcijos, veikiau jos yra uždelstos ir paprastai išsivysto praėjus 2–6 valandoms po poveikio.
Pienas, kiaušinių baltymai, kvietiniai miltai, sojos, žuvys ir žemės riešutai yra vieni iš maisto produktų, dėl kurių dažniausiai paūmėja AD simptomai.
Diagnostikos metodas apima išsamią anamnezę, įskaitant informaciją apie vaiko arba motinos mitybą, jei kūdikis maitinamas krūtimi, odos dūrio / lopo testus, serologinius tyrimus, skirtus nustatyti IgE sukeliamą įjautrinimą, ir teigiamų testų klinikinę reikšmę.
Gydant AD reikia vengti pažeidimus sukeliančių veiksnių, kontroliuoti niežėjimą, slopinti uždegimą ir atkurti odos barjerą.
Vietinio poveikio vaistai yra tokie:
Alergija maistui yra neginčijamas vaikų atopinio dermatito paūmėjimo veiksnys. Reakcijų anamnezė, mityba, odos tyrimai ir specifinių IgE nustatymas padeda identifikuoti maisto produktus, kurie gali būti susiję su AD pasireiškimu ir paūmėjimu, o oraliniai testai yra aukso standartas, leidžiantis tiksliai nustatyti diagnozę ir pritaikyti individualią dietą.
Nors AD patogenezė yra sudėtinga, naujausi moksliniai tyrimai patvirtina pakitusio odos barjero vaidmenį.
Šios naujos žinios sustiprina pagrindinį odos barjero funkcijos vaidmenį atopinio dermatito išsivystymui ir raidai, taip pat pabrėžia tikslingų gydymo metodų barjero vientisumui palaikyti poreikį, o tinkamas odos drėkinimas šiame procese atlieka lemiamą vaidmenį.
